Balandžio 14 dieną Utenoje apsilankė architektas Aistis Stalaučinskas. Bendradarbiaudamas su kitais Lietuvos miestai, Aistis kuria ir įgyvendina naujas ir niekam nematytas idėjas. Šio susitikimo tikslas – naujų idėjų aptarimas Utenoje, ateities vizijos ir perspektyvos.
Ryte kartu su Aisčiu keliavome pas merą ir turėjome diskusiją, kurioje dalyvavo ir savivaldybės architektai. Susitikimo metu apsikeitėme nuomonėmis, kurios išsiskyrė. Mano nuomone, Utenai reikia naujų idėjų, Utenai reikia atrasti naujo įkvėpimo, traukos objekto, dėl kurio žmonės norėtų čia atvažiuoti (ne tik dėl miškų ir ežerų). Diskusijos metu, kartu su Aisčio idėjomis, norėjome išsiaiškinti mero požiūrį į ateities vizijas, tačiau didelio palaikymo nesulaukėme. Miesto valdžia stengiasi Uteną dabinti gėlynais, paminklais ir kitais miestui reikalingais objektais, tokiais kaip žaidimų aikštelės, fontanai (kas tikrai yra gerai). Vis dėlto, mero nuomone, Utenai nereikia kopijuoti kitų savivaldybių ir konkuruoti dėl turizmo pritraukimo, didelių objektų kūrimo, kaip kad daro Anykščiai (Lajų takas) ar Ignalina (slidinėjimo komplekso plėtra). Šioje vietoje aš nesutinku ir manau, kad apie didesnius ateities planus reikia kalbėti jau dabar, o apsiriboti tik gėlynų sodinimu ar paminklų statymu, manau yra neteisinga. Visgi, idėjos ir ateities vizijos Utenai išlieka mano ir Aisčio galvose, galbūt netolimoje ateityje sulauksime palaikymo ir žingsnis po žingsnio rasime būda kaip Utenai būti ne tik Pramonės miestu, bet ir miestu, turinčiu daugiau tiek kultūrinių, tiek gamtinių, tiek rekreacinių objektų.
Tą pačią dieną, po pietų, Miškinių bibliotekoje įvyko mano suorganizuotas susitikimas. Jo metu dalyvavo Aistis, vicemeras, jaunimo reikalų koordinatorė Gerda, kitų organizacijų atstovai. Po trumpo Aisčio vizijos pristatymo Utenai, įsivyravo diskusija apie naujas galimybes Utenai. Viena iš jų – Jaunimo zonos įkūrimas miesto centre, kuriame moksleiviai galėtų lankytis visus metus. Praeitais metais ,,O maš” įkūrė kupolą miesto sode vasarai, o šiais metais jau galvoja apie laikiną vietą jaunimui ištisus metus. Diskusijoje derinome nuomones dėl vietos parinkimo, piniginių lėšų skyrimo, galutinės datos šiam projektui įgyvendinti.
Artimiausiomis dienomis, lauksime moksleivių apklausos rezultatų dėl tokios vietos poreikio. Išanalizavus rezultatus bus galima judėti į priekį ir daryti mažus žingsnius link tokios erdvės įgyvendinimo.
Tai kam reikalingi pašnekesiai? Mano patirtis rodo, kad būtent šnekėjimas, svajojimas ir išsiskyrusių nuomonių derinimas yra vienintelis būdas įgyvendinti geriausius sprendimus miestui.
