Šiandien, kaip ir prieš kiekvieną tarybos posėdį, susirinko švietimo komiteto nariai. Kartu su kolegomis per šį susitikimą, turime galimybę: išsiaiškinti atsakymus į iškilusius klausimus, gauti papildomą informaciją, išsakyti ir išklausyti skirtingas politikų nuomones, diskutuoti ir teikti pasiūlymus administracijai. Visgi, einant ketvirtus metus taryboje, man vis dažniau iškyla klausimas: ar iš tiesų yra taip, kaip turėtų būti vykdomas darbas? Kartais nesuprantu, kam reikalingos tam tikros komisijos, tarybos ar komitetai, kai jos neveikia tinkamai ir efektyviai.
Duosiu pavyzdį: šiandien pasiūliau į darbotvarkę įtraukti informacinį klausimą apie audito ataskaitą, kurioje pateikiama informacija dėl sportinių projektų finansavimo. Klausimas buvo įtrauktas, tačiau priėjus prie jo svarstymo, pasirodo dalis politikų nėra skaitę šios informacijos, administracijos atstovai pakomentuoti taip pat nebuvo pasiruošę. Informacija svarbi tuo, kad joje akivaizdžiai yra įrodoma, kad finansavimo skyrimas sportui nėra skaidrus ir tinkamai vykdomas, tačiau niekas apie tai diskutuoti nenori, o komentuoti pasirodo nėra kam.
Kitas pavyzdys: ne pirmą kartą teikiu pasiūlymus pakoreguoti tam tikrus nuostatus, tačiau beveik visuomet nesulaukiu daugumos palaikymo. Kaip ir šiandien, sporto tarybos nuostatus pasiūliau papildyti įtraukiant dar du papildomus narius, kurie būtų renkami iš politikų tarpo (tarybos narių). Dauguma tokių tarybų (tarkime kultūros ir meno taryba) turi atstovų iš politikų tarpo, dažniausiai netgi du (vienas iš pozicijos, kitas iš opozicijos). Tačiau, dėl neaiškių priežasčių, šiam mano pasiūlymui šiandien buvo nepritarta.
Tad man, kaip jaunai politikei kyla natūralus klausimas – ar visų šių komisijų, tarybų ar komitetų darbas yra reikalingas? Kam reikia priklausyti ir dalyvauti tokių grupių veiklose, jei teikiamiems pasiūlymams nėra pritariama, į tam tikrus klausimus nėra suteikiama atsakymų? O dažnu atveju, netgi, supykstama, kad kyla tam tikri klausimai, bandoma ieškoti geresnių sprendimų. Nes turbūt pagal viską, tu, būdamas komisijos (ar bet kokios kitos grupės) narys, turi sutikti su viskuo ir dar pagirti už padarytą darbą.
Tad ką sakyti, o ko ne?